BIVP – į miestus orientuotos investicijos, derinančios bendruomenės, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas

0

2020 11 19

Socialinę vaikų atskirtį Varėnos bendruomenė mažina vaivorykštės spalvų

Specialiųjų poreikių, daugiavaikių ir socialinės rizikos šeimų vaikai – socialiniai atskirčiai jautrios grupės. Tam, kad socialinė šių grupių atskirtis mažėtų, o integracija didėtų, Varėnoje dar 2019 m. pradėtas vykdyti projektas „Vaivorykštiniai jungčių tiltai“. Pagrindinio jo vykdytojas – Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis. Laikinai šios įstaigos direktorės pareigas einanti Rimutė Latvienė sako, kad projekto atsiradimą lėmė išaugęs specialiųjų poreikių vaikų skaičius darželyje ir specialistų, kurie galėtų dirbti su tokiais vaikais, trūkumas.

Projekto tikslu įvardijamas ne tik siekis mažinti socialinę atskirtį – pabrėžiamas ir nevyriausybinių organizacijų savanorių įtraukimas į ugdymo veiklas, sąlygų specialiųjų poreikių vaikams ir vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, sukūrimas bei jų ugdymo plėtojimas.

Skirtingoms ugdymo kryptims – vaivorykštės spalvos

Toks projekto pavadinimas, pasak R. Latvienės, pasirinktas neatsitiktinai: „Kadangi vaivorykštė turi septynias spalvas, norėjosi ir vaikams suteikti tiek pagalbos.“

Kiekviena spalva projekte simbolizuoja tam tikrą ugdymo kryptį. Viena spalva, vardija pašnekovė, žymi sensomotorinį ugdymą, kita – socialinių įgūdžių programą, kurios dalimi tapo kimočiai. Tai – nuotaikingi personažai su minkštomis jausmų pagalvėlėmis, vaikui padedantys atpažinti savo emocijas, mokantys jas įvardyti, spręsti įvairias situacijas.

Kimočių svarbą pabrėžė ir projekte dalyvavusi Senosios Varėnos „Nykštuko“ vaikų lopšelio-darželio auklėtoja Rosita Levutaitė-Gainskienė: „Su vaikais mes kalbame apie pyktį ar išgąstį, susijaudinimą, o kiekvienas kimočio herojus tai atskleidžia. Taip vaikai susipažįsta, žaislų pagalba susidraugauja, daug labiau atsiskleidžia ir išreiškia save.“

Nemažai dėmesio, pasak R. Latvienės, skirta ir pažinimo kompetencijai – ugdymui nupirkti įvairūs, įdomūs ir pritraukiantys žaidimai, kurie skatina veikti.

„Siekdami sustiprinti sveikatos kompetenciją, įsigijome sūpuokles, treniruoklius, kad vaikams būtų įdomu, o atėję tėveliai galėtų prasmingai praleisti laiką“, – kalba R. Latvienė.

Pašnekovė pabrėžia ir projekto metu vykdytą meninės kompetencijos ugdymą, išsikeltą tikslą keliauti su vaikais, siekį bendrauti bei bendradarbiauti su tėvais, specialistais tam, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė.

„Mums svarbu, kad vaikas jaustųsi saugiai, tvirtai, turintis tam tikrų žinių, gebėjimų. Projekto pagrindas – įtraukusis ugdymas, vaikui siekiama suteikti daugiau galių“, – pažymi ji.

Projekto sėkme džiaugiasi ir tėvai, ir pedagogai

Projektas buvo sėkmingas, vaikai labai norėjo jame dalyvauti, jiems tai buvo aktualu, nes įvairiuose užsiėmimuose galėjo save išreikšti, sako darželio direktorė.

„Ypač naudinga vaikams pasirodė „Penkių pojūčių“ programa. Vaikai tapo atviresni. Tie, kurie buvo užsisklendę, patys pradėjo ieškoti draugų, nebijojo bendrauti“, – pastebi R. Latvienė.

„Penkių pojūčių“ programa – sensorinė įranga, stimuliuojanti įvairius jutimus. Ją sudaro projektorius, specialios lempos, kurių spalvos keičiasi pagal vaiko nuotaiką, taip pat – garsai bei vaizdai, matomi projektoriuje.

Asociacijos „Varėnos trečiojo amžiaus universitetas“ įkūrėja Marija Pigagienė, kalbėdama apie projekto rezultatus, išskiria, kad vaikai tapo drąsesni, labiau savimi pasitikintys. Šiandien jie yra laisvesni ir nebeslepia emocijų.

„Anksčiau vaikai būdavo susikaustę, bijodavo net į akis pasižiūrėti. Po projekto veiklų matyti, kad vaikai įsijautė, jiems taip patiko, kad net buvo sunku juos suvaldyti, įspūdžiai liejosi per kraštus“, – pasakoja pašnekovė.

Apie projekto prasmę ir reikšmę kalba ir R. Levutaitė-Gainskienė. Jos nuomone, projektas vaikams padėjo adaptuotis aplinkoje, atrasti save: „Tie vaikai yra iš įvairių socialinės rizikos aplinkų, todėl projektas padėjo jiems prisijaukinti aplinką, pažinti save.“

Pedagogams šis projektas nebuvo ypatingai didelis iššūkis, sako pašnekovė, nes jie linkę mokytis, išbandyti naujoves, tad su užduotimis susidorojo.

„Kalbant apie vaikus, svarbu suvokti, kad jie yra skirtingo amžiaus, su kiekvienu reikia atrasti būdą, kaip bendrauti. Todėl vaikų amžius tapo savotišku iššūkiu. Be to, kai kurie vaikučiai galbūt turėjo elgesio problemų, reikėjo juos pažinti, suprasti, kaip su jais bendrauti“, – dėsto ji.

Pedagogė džiaugiasi, kad projektas padėjo integruoti vaikus iš socialinės aplinkos, o vykdomos veiklos plėtojo ir lavino socialinę, meninę, pažinimų kompetencijas.

„Šios kompetencijos yra labai svarbios augant vaikams, jeigu kalbame apie mokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Tos veiklos ar būdai yra labai svarbūs“, – priduria pašnekovė.

Apie projekto sėkmę ir teigiamus rezultatus, pasak R. Latvienės, kalba ir tėvai: „Aktyvesnių vaikų tėvai džiaugėsi, kad jie tapo ramesni.“

lt_LT
en_US