x
  • Pradžia
  • >
  • Orientavimosi sportas: mažina socialinę atskirtį, skatina įsitraukimą, ugdo svarbius įgūdžius

Orientavimosi sportas: mažina socialinę atskirtį, skatina įsitraukimą, ugdo svarbius įgūdžius

2020 lapkričio 16 d.

Prie socialinės atskirties mažinimo gali prisidėti ir sportas. Sporto naudą socialinės atskirties mažinimui pademonstravo projektas, kurio metu dalyviai turėjo galimybę tapti orientavimosi varžybų dalimi. Tokia sporto šaka ne tik padeda derinti sveiką ir aktyvų laisvalaikį, poilsį gamtoje, bet ir pasirūpinti savo fizine bei psichine sveikata.

Projektą „Bendruomeniškumo ugdymas, organizuojant orientavimosi varžybų ciklą, pasitelkiant savanorius“ iniciavo orientavimosi sporto klubas Oriens“ kartu su partneriais – R. Sargūno sporto gimnazija ir Krekenavos orientavimosi sporto klubu „Arboro“.

Orientavimosi sportu užsiimti gali visi

Nors orientavimosi sportas skirtas plačiajai visuomenei, šiuo projektu siekta pritraukti socialinę atskirtį patiriančius asmenis – vaikus ir suaugusius. Dalyvavimas varžybose ne tik padėjo formuoti sveikos gyvensenos įpročius, bet ir suteikė puikių emocijų. Projekto vadovas Rimantas Serva teigia, kad tokia sporto šaka pasirinkta dėl savo universalumo – ja gali užsiimti visi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar socialinės padėties.

„Tai yra kiekvienam prieinama pramoga – užsiėmimai lauke, gryname ore. Tai yra sportas, kuriam nereikia ypatingų sąlygų. Reikalingas tik kompasas ir sporto apranga“, – orientavimosi sporto naudą įvardija projekto vadovas.

Pašnekovas pastebi, kad šis sportas nereikalauja didelių išlaidų, gali būti vykdomas beveik visur. Jame svarbi ir fizinė veikla, ir protinis darbas, mat norint įveikti trasą, reikia sekti žemėlapį, apgalvoti maršrutą, kuris padėtų greičiausiai pasiekti reikalingą kontrolinį punktą.

„Projektas buvo orientuotas į žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria socialinę atskirtį. Šis sportas – demografiškas: tu bėgi miške, judi, vaikštai. Varžybose dalyvauja įvairūs žmonės iš įvairių sluoksnių. Jose dalyviai yra lygūs vienas kitam, po varžybų bendrauja, komunikuoja, atsiranda tam tikras bendras juos jungiantis interesas“, – dėsto R. Serva.

Pramoga, nors prieinama visiems, reikalauja tam tikrų žinių, pastebi projekto vadovas. Žinias apie orientavimosi sportą dalyviams suteikė lektoriai, paaiškinę, kas yra žemėlapis, kokia yra žemėlapio sutartinių ženklų reikšmė, kaip reikia elgtis ir ką daryti varžybų metu. Siekiant pritaikyti teorines žinias, vyko ir praktiniai užsiėmimai.

„Praktiniai užsiėmimai vyko vietovėse, kuriose dalyviams buvo duodamas žemėlapis, praktiškai rodoma, kaip naudotis kompasu, nustatyti kryptį, pasirinkti kelią. Vienas iš projekto rezultatų – trys mokomieji informaciniai videoreportažai, padedantys geriau suvokti orientavimosi sportą“, – aiškina pašnekovas.

Paklaustas apie projekto dalyvių įspūdžius, R. Serva pažymi, kad jų buvę įvairių: „Įspūdžių spektras – platus. Tie dalyviai, kurie greičiau susigaudė, užsikabino ir džiaugėsi. Buvo ir tokių, kurie varžybas vadino nesąmone, sakė, kad to nedarys. Tačiau tokiu atveju stengėmės padėti, parodyti, nuraminti, įtikinti bandyti dar kartą.“

Sporto šaka, skatinanti bendruomeniškumą

Projekte dalyvavęs Egidijus savo įsitraukimą į orientavimosi varžybas vertina pozityviai. Tokia sporto šaka, kaip pats teigia, jam nėra naujiena, nes su ja domisi ir užsiima jau seniai: „Kurį laiką buvau nuo to nutolęs, bet mane ir vėl įtraukė. Nors tokio pat rezultato jau nebepasiekiu, projekte dalyvauti man visai patiko.“

Orientavimasis – ir sportas, ir laisvalaikis, pabrėžia pašnekovas. Čia itin svarbus bendro tikslo siekimas, žmonių įtraukimas. Pasak Egidijaus, sukaupta patirtis dalyvaujant ankstesnėse varžybose padėjo įkvėpti šio projekto dalyvius.

„Dalyvaudamas projekte kartu padėjau ir kitiems dalyviams. Jeigu žmogus į orientavimąsi ateina pirmą kartą, juo reikia rūpintis. Miškas yra klaidus, o jei neturi supratimo, gali būti sudėtinga“, – pažymi jis.

Orientavimosi sportą Egidijus lygina su grybavimu: „Tu eini ir ieškai tų punktų, randi, tai tau suteikia gerų emocijų.“

Pašnekovas pastebi, kad susidomėjimas šia sporto šaka auga. Orientavimasis, sako jis, nepavaldus metų laikams – užsiėmimai organizuojami ir šiltuoju laikotarpiu, ir žiemą, kai vyksta orientavimasis slidėmis.

„Tačiau norint dalyvauti orientavimosi varžybose, svarbu fiziškai pasiruošti, nuolat palaikyti gerą fizinę formą. Reikšminga ir orientavimosi technika. Jeigu nori, kad orientavimasis būtų daugiau nei pramoga, mokymosi ir pasiruošimo procesas yra ilgas“, – akcentuoja projekto dalyvis.

Orientavimasis suteikia ne tik fizinio aktyvumo privalumus, stimuliuoja protinę veiklą, bet ir ugdo bendruomeniškumą. Egidijaus nuomone, ši sporto šaka – tai draugų, vienminčių susibūrimas: „Šiame sporte komunikuoji su vienu žmogumi, tada jis į šią veiklą įtraukia savo artimuosius. Taip mūsų gretos auga. Dažnai žmonės ne tik dalyvauja patys, bet ir savo pavyzdžiu įkvepia kitus, skatina prisijungti šeimas.“