BIVP – į miestus orientuotos investicijos, derinančios bendruomenės, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas

0

2020 12 10

Intelekto sutrikimą turinčius jaunuolius į visuomenę integravo pasitelkdami įvairias veiklas: šiandien jau matomi teigiami rezultatai

2018 metų duomenimis, Lietuvoje skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvena 28,3 proc. asmenų. Šioje situacijoje žmonės atsiranda dėl įvairių priežasčių, viena jų – intelekto sutrikimai ir negalia. Neigiami steoreotipai vis dar riboja neįgaliųjų galimybes sėkmingai įsilieti į visuomenę ir darbo rinką. Norint spręsti šią problemą, įgyvendintas projektas „Padėk Kaišiadorių miesto socialinėje atskirtyje esančiam jaunimui!“.

Socialinė atskirtis – ne tik dėl negalios

Projektą įgyvendino Kaišiadorių Šventosios Faustinos mokykla. Švietimo įstaiga kasdien dirba su vaikais, kurie dėl intelekto sutrikimų turi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių. Tad ir rengiant projektą neatitrūko nuo tikslo padėti socialinėje atskirtyje dėl intelekto sutrikimo atsidūrusiems jaunuoliams.

„Mes daugiausia dirbame su intelekto sutrikimą turinčiais vaikais, jaunuoliais. Pats intelekto sutrikimas – vaikų, jaunuolių negalia – sukelia atskirtį. Tačiau ją lydi daug papildomai dalykų – nemažai tokių jaunuolių yra iš asocialių, probleminių šeimų, tad problemos yra gilesnės. Tokie žmonės sunkiai integruojasi į visuomenę, jiems nelengva patekti į darbo rinką“, – apie problemą kalba direktorės pavaduotojas ūkiui Algis Jočiūnas.

Beveik dvejus metus trukusiu projektu susidomėjo daug jaunuolių – pašnekovo teigimu, jų buvo apie 180 – visi jie iki 29 metų amžiaus. „Jeigu jaunuolis nuspręsdavo dalyvauti kokioje nors veikloje, jis jau tapdavo dalyviu. Vis tik, ta veikla negalėjo dubliuotis su kita. Vienus domino ilgesnės trukmės veiklos, kitus – trumpesnės, kai kurie ateidavo tik į vienadienes veiklas“, – tęsia A. Jočiūnas.

Nebuvo lankęsi kino teatre ar matę spektaklio

Pasakodamas projekto eigą, pašnekovas atskleidžia, kad buvo vykdomos įvairios veiklos, kurios turėjo padėti jaunuoliams lengviau integruotis į visuomenę, suteikiant jiems įvairiausių žinių ir įgūdžių.

„Turėjome seminarų, laisvalaikio užsiėmimų. Vieni dalyviai buvo iš mūsų ar kitų mokyklų, tačiau kiti jau nebėra mokiniai. Tai reiškia, kad jie mažai turi įvairiausių užimtumo programų. Tad mes jiems organizavome mokymus – įgūdžių lavinimo seminarus. Taip grupėse jaunuoliai susipažindavo su meninėmis veiklomis: papuošalų gamyba, tapyba ant šilko, daile. Vienoje grupėje būdavo aštuoni, kitoje dešimt, trečioje galėjo būti ir vos keletas dalyvių“, – sako A. Jočiūnas.

Projekto metu dalyviams buvo organizuojami ir įvairi sportinė veikla, kurios metu jie sportavo, mokėsi įvairiausių mankštos pratimų.

„Keliavome ir į dvi edukacines išvykas. Vieną kartą į Trakų rajoną, kur dalyviai kepė duoną. Kitą kartą į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse, kur jaunuoliai gamino žvakes, susipažino su mūsų kultūriniu ir buitiniu paveldu. Kaišiadoryse būna rudens, pavasario mugės. Jose jaunimui taip pat buvo organizuojami renginiai, užsiėmimai. Aišku, šias veiklas šiek tiek pristabdė koronavirusas, bet mes spėjome keturiose mugėse sudalyvauti. Mes pranešdavome, kad toje mugėje dalyvausime, pastatydavome tokią didelę palapinę, kur jie galėjo ateiti pavalgyti. Mes virėme košę ir maitinome socialinėje atskirtyje gyvenančius žmones“, – prideda Kaišiadorių Šventosios Faustinos mokyklos direktorės pavaduotojas.

Jis atskleidžia, kad dalyviams itin patikusi pramoga – laisvalaikio išvykos: jie apsilankė kino teatre bei „Raganiukės“ teatre. „Svarbiausias klausimas: kodėl tokia veikla? Todėl, kad jie gyvendami tokiose šeimose, tokioje aplinkoje tokios veiklos stokoja. Buvo tokių, kurie išvis kino teatro ar paprasto teatro nebuvo niekada matę. Ta atskirtis tuo ir pasireiškia – šeimoje nepriteklius, sunkios psichologinės sąlygos. Dažnai tokie jaunuoliai neturi laisvalaikio, nes jiems trūksta draugų. Viskas yra susiję“, – apgailestauja pašnekovas.

Projekto metu įgyvendintos ir ilgesnės veiklos. Štai, vasaros pabaigoje suorganizuotos trys stovyklos. Jos vyko kaimo turizmo sodyboje ir visos vyko po tris dienas.

„Mes suorganizuodavome pavėžėjimą ir atsiveždavome jaunuolius. Jie sodyboje gyvendavo tris dienas – su nakvyne, maitinimu. Su jais užsiimdavo specialistai, kurie vedė įvairius užsiėmimus. Jie buvo panašūs kaip mūsų organizuoti mokykloje: sportinė veikla, meninių įgūdžių ugdymo, psichoedukacinės paslaugos. Šiomis stovyklomis susidomėjo tikrai nemažai dalyvių“, – dalijasi Algis Jočiūnas.

Vieni susirado darbus, kiti grįžo mokytis Šiandien projektas jau yra pasibaigęs ir, pašnekovo teigimu, jau galima matyti pirmuosius teigiamus jo rezultatus.

„Džiaugiamės, kad projekto veiklos padarė įtaką ir keletas dalyvių jam pasibaigus susirado darbą, kurio anksčiau neturėjo. Yra tokių, kurie po projekto ar dar jo metu pradėjo mokytis. Buvo tokių, kurie buvo palikę mokyklą vos sulaukė 16 metų, po projekto į ją sugrįžo. Taip pat mūsų projekte dalyvavo vaikų globos namų auklėtiniai. Iš jų taip pat sulaukėme gerų atsiliepimų – po projekto pagerėjo jaunuolių savijauta“, – džiaugiasi jis.

lt_LT
en_US