BIVP – į miestus orientuotos investicijos, derinančios bendruomenės, verslo ir vietos valdžios iniciatyvas

2018 03 06

D.U.K.



  • Ar socialinės įmonės statusą turinčios viešosios įstaigos gali būti naudos gavėjais (tiksline grupe) vykdant pagalbos verslo pradžiai teikimo veiklas?

    Vytautas Strazdas30-03-2017

    Taip, kadangi:
    pagal priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 22.4 papunktį, vykdant pagalbos verslo pradžiai teikimo veiklas tinkama tikslinė grupė – jauno verslo subjektų, kurių veiklos vykdymo vieta – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija, atstovai ir darbuotojai;
    pagal priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 3.4 papunktį, jaunu verslo subjektu suprantama tam tikrą laiką veikianti labai mažai įmonė arba savarankišką darbą vykdantis asmuo, atitinkantys Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą smulkaus ir vidutinio verslo subjekto sampratą;
    pagal Socialinių įmonių įstatymo 3 str. 1 d., socialine įmone suprantama socialinės įmonės statusą įgijusi Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigta įmonė ar jos filialas, atitinkantys Socialinių įmonių įstatyme nustatytas sąlygas.
    Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 str. 3 d. apibrėžta, kad įmonė - juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą. Viešųjų įstaigų įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

  • Ar parapija, kurios veikla apima ne tik veiklą, susijusią su religinių apeigų vykdymu, bet ir įvairias veiklas, nukreiptas į parapijos gyventojų socialinės atskirties mažinimą, laikytina nevyriausybine organizacija?

    Vytautas Strazdas30-03-2017

    Taip, laikytina. Tai, kad parapija (pareiškėjas / partneris) yra nevyriausybinė organizacija, pagrindžiančiu dokumentu yra pareiškėjo (partnerio) pasirašyta Nevyriausybinės organizacijos deklaracija, kurios forma pateikiama priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 3 priede. Pareiškėjas (partneris), pasirašydamas nurodytą deklaraciją, patvirtina, kad jo tikslas (veikla) yra ne tik religijos tikslų įgyvendinimas.

  • Ar pareiškėju gali būti juridinio asmens filialas tuo atveju, kai juridinio asmens vykdymo vieta yra ne vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, o juridinio asmens filialo, kurs yra pareiškėjas, vykdymo vieta – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija?

    Vytautas Strazdas30-03-2017

    Taip, gali.
    Pagal Civilinio kodekso 2.53-2.54, 2.66 straipsnių nuostatas:
    - juridinio asmens filialu yra laikomas struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų;
    - juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles;
    - juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose be kitos informacijos turi būti nurodyta juridinio asmens filialo buveinė (adresas); juridinio asmens filialai (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai) registruojami juridinių asmenų registre.

    Taigi, remiantis priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 3.6 papunkčio nuostatomis, juridinio asmens filialas laikytinas veikiančiu vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ir todėl galinčiu būti pareiškėju, jeigu filialo buveinė (buveinės adresas) yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ir (arba) vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje yra nekilnojamas turtas, kurį teisėtais pagrindais valdo juridinis asmuo, kurio filialu yra pareiškėjas, ar pats filialas, ir kuriame nekilnojamą turtą valdantis filialas vykdo faktinę veiklą.

  • Prašome paaiškinti, ar pakanka, kad pagal priemonę ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ finansuojamų projektų pareiškėjas būtų 2 metus įregistruotas Juridinių asmenų registre ar turi būti veikiantis vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ne mažiau kaip 2 metus?

    Vytautas Strazdas30-03-2017

    Pagal priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo, kuris patvirtintas vidaus reikalų ministro 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1V-77, (toliau – Aprašas) 13.1-13.2 ir 16 p., pareiškėjais gal būti juridiniai asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
    1) kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
    2) kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas ir veikia ne trumpiau kaip 2 metus (netaikoma vietos veiklos grupėms ir biudžetinėms įstaigoms)
    Išvardintas sąlygas pareiškėjas turi atitikti paraiškos, nurodytos Aprašo 57 punkte, pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (t. y. Europos socialinio fondo agentūrai) dieną. Aprašo nuostatomis nereikalaujama, kad iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai pareiškėjas veiklą vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje būtų vykdęs 2 metų ar kitą laikotarpį.

  • Ar uždaroji akcinė bendrovė (UAB) gali būti priskiriama darbuotojų ar darbdavių organizacijai? Ar turimi omeny darbuotojų ar darbdavių organizacijų susivienijimai / profesinės sąjungos ir pan.

    Vytautas Strazdas30-03-2017

    Vadovaujantis Aprašo 2.11 p. ir 4 punktų nuostatomis, Apraše vartojama sąvoka ,,socialiniai partneriai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše, patvirtintame finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499. Nurodytame teisės akte nustatyta, kad socialiniai partneriai - darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
    Darbuotojų organizacijomis suprantamos profesinės sąjungos ir jas vienijančios bei atstovaujančios organizacijos, darbdavių organizacijomis - įvairios darbdavius vienijančios ir juos atstovaujančios asociacijos.

  • ATSAKYMAI Į GAUTUS KLAUSIMUS DĖL PRIEMONĖS ,,VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO, KURIS PATVIRTINTAS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2017 M. SAUSIO 30 D. NR. 1V-77 ĮSAKYMU, (TOLIAU – APRAŠAS) NUOSTATŲ TAIKYMO

    Vytautas Strazdas06-04-2017

  • Paraiškos, nurodytos Aprašo 57 punkte, pateikimo įgyvendinančiajai institucijai dieną pareiškėjas turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre ir veikti ne trumpiau nei 2 metus (šis reikalavimas netaikomas vietos veiklos grupėms, atitinkančioms Strategijų rengimo taisyklių 4 punkte nustatytus reikalavimus, ir biudžetinėms įstaigoms). Pareiškėjais ir partneriais negali būti tie juridiniai asmenys, kuriems, kaip jauno verslo subjektams, projekto įgyvendinimo metu bus teikiama pagalba verslo pradžiai. Prašome paaiškinti, ar pakanka, kad pareiškėjas būtų 2 metus įregistruotas Juridinių asmenų registre ar turi būti veikiantis vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje ne mažiau kaip 2 metus?

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Pagal Aprašo 13.1-13.2 ir 16 p., pareiškėjais gal būti juridiniai asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
    1) kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
    2) kuris Juridinių asmenų registre įregistruotas ir veikia ne trumpiau kaip 2 metus (netaikoma vietos veiklos grupėms ir biudžetinėms įstaigoms)
    Išvardintas sąlygas pareiškėjas turi atitikti paraiškos, nurodytos Aprašo 57 punkte, pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (t. y. Europos socialinio fondo agentūrai) dieną. Aprašo nuostatomis nereikalaujama, kad iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai pareiškėjas veiklą vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje būtų vykdęs 2 metų ar kitą laikotarpį.

  • Socialiniai partneriai: darbuotojų ir darbdavių organizacijos. Ar UAB skaitosi kaip darbuotojų ar darbdavių organizacija? Ar turimi omeny darbuotojų ar darbdavių organizacijų susivienijimai / profesinės sąjungos ir pan.

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Vadovaujantis Aprašo 2.11 p. ir 4 punktų nuostatomis, Apraše vartojama sąvoka ,,socialiniai partneriai“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše, patvirtintame finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499. Nurodytame teisės akte nustatyta, kad socialiniai partneriai - darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos (šaltinis: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas).
    Darbuotojų organizacijomis suprantamos profesinės sąjungos ir jas vienijančios bei atstovaujančios organizacijos, darbdavių organizacijomis - įvairios darbdavius vienijančios ir juos atstovaujančios asociacijos.

  • Prašome apibrėžti pameistrystės sampratą.

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Aprašo 4 punkte numatyta, kad Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Profesinio mokymo įstatyme, Švietimo įstatyme ir kt. šiame Aprašo punkte nurodytuose teisės aktuose.
    Pagal Profesinio mokymo įstatymo 2 ir 15 straipsnių nuostatas viena iš galimų profesinio mokymo organizavimų formų - pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma.
    Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje. Profesinio mokymo teikėjas, taikydamas pameistrystės formą, su asmeniu sudaro darbo ir profesinio mokymo sutartis. Asmens praktinis mokymas organizuojamas jo darbo vietoje, o teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje, profesinio mokymo teikėjui sudarius su ja ir mokiniu profesinio mokymo sutartį.
    Profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programas, padedantis asmeniui įgyti kvalifikaciją ar ją tobulinti arba įgyti kompetenciją, reikalingą atlikti įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai.

  • Ar Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodytų veiklų vykdymo atveju vykdomi mokymai, pvz. kaip organizuoti savipagalbos grupes ir apmokymas, kaip jose veikti, būtų priskiriami Aprašo 5.16. punktui ,,iš išorės tiekėjų perkamų paslaugų, reikalingų Aprašo 10 punkte nurodytoms veikloms vykdyti, išlaidos (išskyrus socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų, atitinkančių Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytą veiklą, teikimo pagal pareiškėjo ar partnerio su išorės tiekėjais sudarytas paslaugų teikimo sutartis išlaidas)" ar Aprašo 5.18. punktui ,,projekto veikloms vykdyti reikalingų renginių organizavimo išlaidos, kurios apmokamos taikant renginio organizavimo fiksuotąjį įkainį, kurio dydis nustatytas Renginio organizavimo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaitoje, skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt“?

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodyta, kad pagal Aprašą yra remiama bendrųjų socialinių paslaugų, specialiųjų socialinės priežiūros paslaugų ir kitų reikalingų paslaugų socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams teikimas, siekiant mažinti gyventojų esamą socialinę atskirtį (toliau – Aprašo 10.1.1 papunktis).
    Savipagalbos grupių veiklos, psichosocialinės pagalbos ar kitų paslaugų, pagalbos gyventojams teikimo išlaidos vykdant Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytas veiklas negali būti pripažįstamos renginių organizavimo išlaidomis ir būti apmokamos pagal Aprašo 44 punkte nurodyto 5.18. punkto nuostatas, kuriomis numatyta, kad projekto veikloms vykdyti reikalingų renginių organizavimo išlaidos, kurios apmokamos taikant renginio organizavimo fiksuotąjį įkainį, kurio dydis nustatytas Renginio organizavimo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaitoje, skelbiamoje interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt. Atkreiptinas dėmesys, kad renginio ir renginio moderatoriaus sąvokos suprantamos taip, kaip jos paaiškintos Renginio organizavimo fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaitoje: renginys – konferencija, seminaras, susitikimas; renginio moderatoriaus paslauga skirta konferencijų vedimui arba vadovavimui darbui grupėse.
    Socialinių ar kitų paslaugų, skirtų mažinti gyventojų socialinę atskirtį, gyventojams teikimas nėra renginys (-iai), o tokias paslaugas teikiančių asmenų veikla – renginių moderavimas. Todėl klausime nurodytų užsiėmimų finansavimui būtų taikomos Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.16 papunkčio nuostatos ,,iš išorės tiekėjų perkamų paslaugų, reikalingų Aprašo 10 punkte nurodytoms veikloms vykdyti, išlaidos (išskyrus socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų, atitinkančių Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytą veiklą, teikimo pagal pareiškėjo ar partnerio su išorės tiekėjais sudarytas paslaugų teikimo sutartis išlaidas)".

  • Prašome paaiškinti, ar Aprašo 10.1.1 punkte numatytos veiklos vykdymo atveju gali būti patiriamos renginių organizavimo išlaidos (moderatoriaus, patalpos, įranga), pvz., organizuojamos psichosocialinės grupės (pvz., anoniminiai alkoholikai) seansą moderatorius. Užmokestis už jo darbą pagal paslaugų sutartį traukiamas į biudžetą NE kaip nuosavas įnašas.

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos projekto veiklos, atitinkančios Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodytas veiklas, projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdę projekto veiklas, išlaidos, taip pat projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, išlaidos, yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas.
    Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.16 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos 10.1.1 papunktyje numatytos veiklos, negali būti finansuojamos iš išorės tiekėjų perkamų socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų išlaidos.
    Pagal Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 4, 5.1, 5.5, 5.8, 5.15, 5.16 papunkčius:
    1) galėtų būti finansuojamos tokios projekto veiklų, atitinkančių Aprašo 10.1.1. papunktyje nurodytas veiklas, išlaidos:
    - patalpų, reikalingų renginiams vykdyti, nuomos ir eksploatavimo išlaidos;
    - renginiams vykti reikalingos įrangos ir trumpalaikio turto įsigijimo, nuomos ir pan. išlaidos;
    - renginių organizavimo, vykdymo veiklas vykdančių savanorių (pvz., moderatoriaus) išlaidos, susijusios su savanoriškos veiklos vykdymu – (pvz., telefono išlaidos, kt. savanoriškai veiklai vykdyti reikalingų priemonių išlaidos, taip pat savanorių maitinimo išlaidos, jei per parą savanoriaujama ne mažiau kaip 4 val.;
    2) negalėtų būti skiriamas finansavimas moderatoriaus darbo užmokesčiui ar asmeniui, įmonei, moderavimo paslaugas teikiantiems pagal paslaugų teikimo sutartį. Moderatoriaus darbo užmokestis už jo darbą vykdant projekto veiklas gali būti pripažįstamas projekto vykdytojo nuosavu įnašu.

  • Ar mokymai, kaip organizuoti savipagalbos grupes ir apmokymas, kaip jose veikti, galėtų būti finansuojami pagal Priemonę?

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Pagal priemonę gali būti finansuojami savanorių, kurie organizuos savipagalbos grupes, mokymai, reikalingi jiems pasirengti tokiai savanoriškai veiklai. Tokių mokymų išlaidos būtų finansuojamos vadovaujantis:
    - Aprašo 10.5 punkto nuostatomis, kuriomis numatyta, kad pagal Aprašą remiamas savanorių mokymas;
    - Aprašo 44 punkte pateikiamos lentelės 5.10 papunkčio nuostatomis, kuriomis numatyta, kad pagal Aprašą yra tinkamos finansuoti projekto veiklas vykdančių savanorių mokymų, reikalingų savanorius parengti savanoriškos veiklos atlikimui, išlaidos.

  • Prašome paaiškinti, ar Aprašo 10.1.1 punkte numatytos veiklos vykdymo atveju gali būti patiriamos projekto veiklų dalyvių maitinimo išlaidos ir ar jų maitinimo išlaidos apmokamos taikant fiksuotuosius įkainius. Atkreipiame dėmesį, kad yra būtina užtikrinti vaikų, kuriems būtų teikiamos socialinei atskirčiai mažinti skirtos paslaugos, reguliarus maitinimas.

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.14 papunktyje nustatyta, kad veiklas vykdančių savanorių ir projekto veiklų, atitinkančių Aprašo 10.2.1.1–10.2.1.4 papunkčiuose nurodytą remiamą veiklą, dalyvių maitinimo išlaidos; maitinimo išlaidos kompensuojamos tik tuo atveju, kai projekto veiklas vykdančio savanorio ar projekto veiklų dalyvio tiesioginis dalyvavimas projekto veiklų vykdyme trunka ne mažiau kaip 4 valandas per parą; maitinimo išlaidos apmokamos taikant fiksuotąjį įkainį, kurio dydis nustatytas Užimtumo ir socialinės įtraukties priemonių dalyvių maitinimo fiksuotojo įkainio nustatymo pagrindime, skelbiamame interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
    Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į pateiktą pastebėjimą dėl Aprašo 10.1.1 punkte numatytų veiklų dalyvių maitinimo išlaidų, numato tikslinti finansavimo sąlygas taip, kad būtų galimybė projekto lėšomis finansuoti tokių projekto veiklų dalyvių maitinimo išlaidas taikant fiksuotąjį įkainį.

  • Mokymo centras (pareiškėjas) numato pats organizuoti (nepirkti paslaugų) profesinį mokymą ekonomiškai neaktyviems asmenims, slaugantiems savo artimuosius (tikslinei grupei). Ar gali organizuoti B kat. vairuotojų kursus?

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Tokie kursai yra vykdomi pagal neformaliojo švietimo programas, todėl, siekiant projekto tikslų, jie galėtų būti finansuojami (tiek apmokant projekto vykdytojo ar partnerio darbuotojų, vykdančių mokymus, darbo užmokesčio ir kt. kursams vykdyti reikalingas išlaidas (kai kursus vykdo pats projekto vykdytojas ar partneris), tiek kursų vedimo paslaugų išlaidas (kai kursai vedami pagal su išorės paslaugų teikėju sudarytas sutartis), išskyrus atvejus, kai tokie kursai vykdomi pagal Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytas veiklas, siekiant mažinti gyventojų esamą socialinę atskirtį .
    Tuo atveju, jei kursai organizuojami vykdant projekto veiklas, atitinkančias Aprašo 10.1.1 papunktyje numatytą veiklą:
    - projekto vykdytojo darbuotojų, organizuojančių tikslinei grupei kursus, darbo užmokestis gali būti finansuojamas tik kaip nuosavas įnašas – Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos projekto veiklos, atitinkančios Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodytas veiklas, projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdę projekto veiklas, išlaidos, taip pat projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, išlaidos, yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio nuosavas įnašas;
    - negali būti finansuojamos kursų paslaugos, teikiamos pagal paslaugų teikimo sutartis -Aprašo 44 punkte pateiktos lentelės 5.16 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomos 10.1.1 papunktyje numatytos veiklos, negali būti finansuojamos iš išorės tiekėjų perkamų socialinių ir kitų socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų išlaidos;
    - gali būti finansuojami kursai savanoriams, kurie projekto vykdymo metu savanorystės pagrindu vykdys tikslinės grupės pavežėjimo paslaugas - Aprašo 10.5 punkte numatyta, kad pagal Aprašą remiamas savanorių mokymas, o Aprašo 44 punkte pateikiamos lentelės 5.10 papunktyje numatyta, kad pagal Aprašą yra tinkamos finansuoti projekto veiklas vykdančių savanorių mokymų, reikalingų savanorius parengti savanoriškos veiklos atlikimui, išlaidos. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju savanoriai turėtų pagalbą projekto metu teikti ne tik savo artimiesiems giminaičiams.
    Pagal Aprašą negalėtų būti finansuojami mokymai, skirti vairuotojo profesijai įgyti, t. y. C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų vairuotojų mokymai.

  • Aprašo 75.7.2 papunktyje numatyta, kad jauno verslo subjektui suteiktos verslo pradžiai reikalingos priemonės būtų naudojamos paties jauno verslo subjekto vykdomoje veikloje, neperduodant jų naudoti (nuomos, panaudos ar kt. pagrindais) tretiesiems asmenims, taip pat nurodytos priemonės nebūtų jauno verslo subjektui perduodamos valdyti nuosavybės teise. Prašome nurodyti ekonominės veiklos rūšis, kurių vykdymas reikštų, kad įrangą verslo subjektas savo veikloje naudoja ne pats, bet perduoda naudoti tretiesiems asmenims.

    Vytautas Strazdas06-04-2017

    Pagal Aprašo 75.7.2 papunktį jaunam verslo subjektui negali būti suteikiama nauda perduodant jam verslo pradžiai naudoti tokią įrangą ir kitą turtą, kuris yra jo vykdomos veiklos - nuomos ar išperkamosios nuomos (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, (toliau - Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) 77 skyriuje nurodytų veiklų klasių ir poklasių) – objektas (pvz., negali būti perduodami dviračiai, sporto įranga, valtys, poilsio ir sporto reikmenys ir pan., kai jauno verslo subjektas siekia vykdyti (vykdo) dviračių, sporto įrangos, valčių, poilsio ir sporto reikmenų ir pan. nuomos ar išperkamosios nuomos veiklas).
    Projekto lėšomis gali būti suteikiama galimybė jauno verslo subjektui naudotis įranga ar kitu turtu, kurį jauno verslo subjektas naudoja teikdamas pramogų ir poilsio organizavimo veiklą (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus sekcijoje ,,R“ nurodytas veiklų grupes ir pogrupius, kada tretiesiems asmenims suteikiama prieiga prie įrangos, turto (įskaitant sporto, laisvalaikio įrangą), tačiau ji tretiesiems asmenims neperduodama.

  • Priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 44 punkte nustatyta, kad prie tinkamų finansuoti išlaidų gali būti įtraukiamas projekto veikloms vykdyti reikalingas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) valdomas nekilnojamasis turtas, kuris gali būti numatomas kaip projekto vykdytojo nuosavas nepiniginis įnašas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: <...> nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į projekto vykdytojo ar partnerio apskaitą; <...>. Prašome paaiškinti, kokia teise projekto vykdytojo ar partnerio valdomas nekilnojamas turtas yra traukiamas į apskaitą?

    Vytautas Strazdas06-12-2017

    Projekto vykdytojo nuosavu nepiniginiu įnašu gali būti tiks toks projekto veikloms vykdyti reikalingas nekilnojamasis turtas, kurį projekto vykdytojas ar partneris valdo:
    - nuosavybės teise;
    - arba patikėjimo teise (kai teisės aktų nustatyta tvarka valstybės arba savivaldybių turtą perduoda patikėjimo teise viena biudžetinė įstaiga kitai biudžetinei įstaigai ar pagal turto patikėjimo sutartį kitiems juridiniams asmenims, turto perdavėjas nurašo šį turtą iš savo apskaitos, o perėmėjas įtraukia jį į savo apskaitą pagal turto perdavimo ir priėmimo akte nurodytą įsigijimo vertę ir pripažįsta sukauptą nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą).

    Teisės aktai:
    1. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729, nauja įstatymo redakcija nuo 2017-07-01);
    2. Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas (2001 m. sausio 5 d. LRV nutarimas Nr. 16, nauja įstatymo redakcija nuo 2017-01-01);
    3. 12-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 19-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“. Nuoroda: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe/viesojo-sektoriaus-apskaita-ir-atskaitomybe/finansine-atskaitomybe/viesojo-sektoriaus-apskaitos-ir-finansines-atskaitomybes-standartai-vsafas ;
    4. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos viešojo sektoriaus subjektų tvarkos aprašas, parengtas LR Finansų ministerijos. Nuoroda: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/apskaita-ir-atskaitomybe/viesojo-sektoriaus-apskaita-ir-atskaitomybe/finansine-atskaitomybe/pavyzdinis-viesojo-sektoriaus-subjektu-buhalterines-apskaitos-vadovas;
    5. 12-as verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“. Nuoroda http://www.bankrotodep.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Priimti-standartai/12-VAS-13-redakcija-nuo-20160101.pdf
    6. 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ metodinės rekomendacijos. Nuoroda: http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Metodines-rekomendacijos/2016/12-VAS-MRpagal-14-redakcija-nuo-2016-01-01.pdf
    7. 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“. Nuoroda: http://www.bankrotodep.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Priimti-standartai/20-VAS-7-redakcija.pdf .

  • Kada laikoma labai maža įmonė tinkamu jaunuoju verslo subjektu? Kiek metų turi būti praėję nuo prieš tai veikiančios labai mažos įmonės ( sprendžiant pagal vadovą arba pagrindinį akcininką) ir koks laikotarpis turi būti praėjęs nuo prieš tai vykdytos veiklos pagal individualios veiklos pažymą ir (ar) verslo liudijimą (nesvarbu, kokiai veiklos rūšiai)? Ar yra nurodytas laikotarpis?

    Vytautas Strazdas06-12-2017

    Vadovaujantis priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) 3.4 papunkčio nuostatomis, ,,3.4. Jauno verslo subjektas – ne ilgiau kaip dvejus metus veikianti labai maža įmonė arba savarankišką darbą vykdantis fizinis asmuo, atitinkantys Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme apibrėžtą smulkaus ir vidutinio verslo subjekto sampratą. Laikoma, kad labai maža įmonė veikia ne ilgiau kaip dvejus metus, jei ši įmonė ne anksčiau kaip prieš dvejus metus yra įregistruota Juridinių asmenų registre. Laikoma, kad fizinis asmuo savarankišką darbą vykdo ne ilgiau kaip dvejus metus, jei:
    3.4.1. yra praėję ne daugiau nei dveji metai nuo jo individualios veiklos pradžios datos, nurodytos jam išduotoje individualios veiklos pažymoje, ir jam individualios veiklos pažyma individualiai veiklai vykdyti yra išduota pirmą kartą arba praėjus ne mažiau nei trims metams nuo anksčiau jo pagal individualios veiklos pažymą vykdytos individualios veiklos nutraukimo (taikoma asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą);
    3.4.2. arba yra praėję ne daugiau nei dveji metai nuo tada, kai jam pirmą kartą buvo išduotas verslo liudijimas (nesvarbu, kokiai veiklos rūšiai) (taikoma asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą).“

  • Ar gali savarankišką darbą vykdantis asmuo būti deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje? Jei taip, ar jis atitiks miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo tikslinę grupę?

    Vytautas Strazdas06-12-2017

    Vadovaujantis priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) (toliau – Aprašas) 3.10 papunkčiu, ,,Savarankiško darbo vykdymo vieta – vieta, kurioje gyvena savarankišką darbą vykdantis asmuo ir (ar) kurios adresu yra nekilnojamasis turtas, kurį nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdo savarankišką darbą vykdantis asmuo ir kuriame savarankišką darbą vykdantis asmuo vykdo faktinę individualią veiklą. Vieta, kurioje gyvena savarankišką darbą vykdantis asmuo, laikoma ta vieta, kurią savarankišką darbą vykdantis asmuo projekto dalyvio anketoje yra nurodęs savo gyvenamąja vieta (savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, namo numeris);“

    Vadovaujantis Priemonės Aprašo 22.4 papunkčiu, vykdant Aprašo 10.3.2 papunktyje numatytą veiklą (t. y. vykdant pagalbos jauno verslo subjektui teikimo veiklas), tiksline grupe gali būti jauno verslo subjektų, kurių veiklos vykdymo vieta – vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija, atstovai ir darbuotojai. Pagal Priemonės Aprašo 3.5 papunktį jauno verslo subjekto atstovu ir darbuotoju yra laikomi:
    - jauno verslo subjektas, vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą, ar asmuo, kuris, kaip turintis teisę dalyvauti jauno verslo subjekto vykdomoje individualioje veikloje, yra nurodytas jauno verslo subjektui išduotame verslo liudijime;
    - taip pat jauno verslo subjektas, vykdantis individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, ar asmuo, kuris dirba pagal su jauno verslo subjektu, vykdančiu individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, sudarytą darbo sutartį.
    Tai reiškia, kad savarankišką darbą (t. y. individualią veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) vykdantis asmuo, kuris gyvena ne vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje, o kaimo vietovėje, gali būti tiksline grupe įgyvendinant Priemonės Aprašo 10.3.2 papunktyje nurodytas veiklas tuo atveju, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
    1) savarankišką darbą dirbantis asmuo yra jauno verslo subjektas;
    2) konkrečios miesto vietos plėtros strategijos, kuriai įgyvendinti skirti projektas, įgyvendinimo teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, kurį nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdo savarankišką darbą vykdantis asmuo ir kuriame savarankišką darbą vykdantis asmuo vykdo faktinę individualią veiklą.

  • Ar projekto vykdytojo darbuotojo, vykdančio tiesiogines veiklas, darbo užmokesčio ir susijusių darbdavio įsipareigojimo mokesčiai laikomos tinkamos finansuoti išlaidos pagal PFSA 10.3 – 10.5 veiklas?

    Vytautas Strazdas06-12-2017

    Pagal priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) (toliau – Aprašas) 44 punkte pateikiamos lentelės 5.1 papunktį, tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikomos: projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdė projekto veiklas, išlaidos; projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, įskaitant mažųjų bendrijų vadovus ir asmenis, mažosiose bendrijose dirbančius pagal paslaugų (civilines) sutartis, išlaidos. Tuo atveju, kai vykdomos socialinei atskirčiai mažinti skirtų paslaugų teikimo veiklos, atitinkančios Aprašo 10.1.1 papunktyje nurodytas veiklas, šiame papunktyje nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti tik kaip projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavas įnašas.

  • Prašome paaiškinti neformalus švietimo, neformalaus profesinio mokymo mokykline forma, praktinių darbo įgūdžių įgijimo pagal pameistrystės sutartį, nesudarius mokymosi sutarties, ir praktinių darbo įgūdžių įgijimo pagal pameistrystės sutartį, sudarytą kartu su mokymo sutartimi, sąvokas.

    Vytautas Strazdas06-12-2017

    Pagal priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ (toliau – Priemonė) projektų finansavimo sąlygų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c6e25a00e6b911e68503b67e3b82e8bd) (toliau – Aprašas) 4 punktą, Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (toliau – Švietimo įstatymas), Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (toliau – Profesinio mokymo įstatymas).

    Vadovaujantis Švietimo įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9A3AD08EA5D0/xbPKUCNrMi ) 2 str. 19 d. ir 2 str. 3 d. neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo (t. y. švietimo, vykdomo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti) programas. Neformalųjį švietimą gali vykdyti juridinis asmuo, kurio įstatuose (nuostatuose) numatyta tokia veiklos galimybė, ir fizinis asmuo, galintis būti mokytoju.

    Vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.44FA08A7226F/MrAIvBKaBL ) 2 str. 2 d. ir Švietimo įstatymo 2 str. 9 d. ir 12 d. mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje (t. y. juridiniame asmenyje ar padalinyje, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas); praktinis mokymas gali būti vykdomas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją (t. y. fizinį asmenį, užsiimantį individualia švietimo teikėjo veikla). Vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 12 str. neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti (tuo tarpu formaliojo profesinio mokymo programa yra skirta įgyti kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, kurį steigia Vyriausybė). Neformalųjį profesinį mokymą mokykline mokymo organizavimo forma gali vykdyti juridinis asmuo, kurio įstatuose (nuostatuose) numatyta tokia veiklos galimybė, ir fizinis asmuo, pagal Švietimo įstatymo 48 str. nuostatas galintis būti mokytoju.

    Pameistrystės darbo sutarties, sudarius neformaliojo mokymo sutartį, samprata ir reikalavimai nustatyti Darbo kodekso (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr ) 81-82 str. ir 84 str. Vadovaujantis nurodytomis Darbo kodekso nuostatomis:
    1) pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau – pameistrys).
    2) pameistrystės darbo sutartis yra terminuota;
    3) pameistrystės darbo sutartis sudaroma siekiant įgyvendinti teisės aktų reglamentuojamas mokymo sutartį dėl neformaliojo mokymo tarp pameistrio ir neformalųjį mokymą turinčio teisę vykdyti darbdavio ar mokymo paslaugos teikėjo, sudariusio sutartį su darbdaviu;
    4) mokymo sutartis yra pridedama prie pameistrystės darbo sutarties ir yra neatsiejama jos dalis. Pameistrystės darbo sutarties vykdymas darbdavio turi būti organizuojamas taip, kad būtų pasiekti mokymo sutartyje nurodytos mokymo programos tikslai ir kitos mokymo sutarties sąlygos;
    5) pameistrystės darbo sutartyje privalo būti nustatyta darbo laiko ir kito mokymosi laiko trukmė. Bendras pameistrio darbo darbdaviui laikas ir kito mokymosi laikas negali viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų per savaitę, išskyrus pameistrį iki aštuoniolikos metų, kurio darbo laiko trukmę nustato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Mokymas gali vykti tiek darbovietėje, tiek mokymo įstaigoje;
    6) už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, kuris negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis. Darbovietėje praleistas teorinėms žinioms įgyti ir mokyti darbo vietoje skirtas laikas įskaitomas į faktiškai dirbto laiko trukmę tada, jeigu jis viršija dvidešimt procentų faktiškai dirbto laiko;
    7) mokymosi įstaigoje praleistas laikas neįskaitomas į darbo laiką ir už jį darbdavys neprivalo mokėti darbo užmokesčio. Šis laikas neturi sudaryti daugiau negu trisdešimt procentų pameistrystės darbo sutarties galiojimo trukmės;
    8) pameistrystės darbo sutartis pasibaigia pasibaigus mokymo sutarčiai dėl neformaliojo mokymo. Ji taip pat gali būti nutraukta prieš terminą pameistrio rašytiniu pareiškimu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva – įspėjus pameistrį prieš penkias darbo dienas;
    9) darbdavys skiria atsakingą (atsakingus) darbuotoją (darbuotojus) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir atsakingą darbuotoją už darbinės veiklos ir praktinio mokymo koordinavimą (profesijos meistrą). Profesinio mokymo įstaigos vadovas skiria profesijos mokytoją pameistrio praktiniam mokymui, vykdomam darbo vietoje, vadovauti.
    10) darbdavys privalo užtikrinti neformaliojo mokymo programoje numatytų rezultatų pasiekimą arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, sudarytą kartu su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
    11) pabaigus neformaliojo mokymo programą, pameistriui išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.
    Neformalųjį mokymą turi teisę vykdyti: juridinis asmuo, kurio įstatuose numatyta tokios veiklos vykdymo galimybė; ir pagal Švietimo įstatymo 48 str. nuostatas galintis būti mokytoju.

    Vadovaujantis Švietimo įstatymo 48 str. mokytoju gali būti:
    1) pedagogas – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;
    2) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą;
    3) asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas;
    4) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas.

    Pameistrystės darbo sutarties, nesudarius mokymo sutarties, samprata ir reikalavimai nustatyti Darbo kodekso (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89/asr) 81-83 str. Vadovaujantis nurodytomis Darbo kodekso nuostatomis:
    1) pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau – pameistrys).
    2) pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – šeši mėnesiai;
    3) sudarydamas pameistrystės darbo sutartį, darbdavys privalo parengti neformaliojo mokymo programą visam pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpiui. Dalyvaujant šioje mokymo programoje, pameistrio įgyjamos kompetencijos, jų įgijimo būdai, mokymo dalykai, mokymosi trukmė, rezultatai ir kitos esminės nuostatos įtraukiamos į pameistrystės darbo sutartį. Pameistrystės darbo sutarties galiojimo metu mokymo programa gali būti keičiama tik šalių susitarimu.
    4) darbdavys turi teisę sudaryti tokią darbo sutartį su tuo pačiu asmeniu ne anksčiau kaip praėjus trejiems metams po prieš tai galiojusios pameistrystės darbo sutarties pasibaigimo. Pažeidus šiuos reikalavimus, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
    5) vienam darbdaviui tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus.
    6) darbo sutarties šalys, sudarydamos pameistrystės darbo sutartį, gali sutarti dėl darbdavio patiriamų mokymo išlaidų atlyginimo. Tokiame susitarime nurodoma, kokios yra darbdavio patiriamos mokymo išlaidos ir kokia yra jų (paslaugų, medžiagų ir kita) vertė. Tokioms išlaidoms atlyginti gali būti skiriama ne daugiau kaip dvidešimt procentų pameistrio darbo užmokesčio per mėnesį. Mokymo išlaidų atlyginimas išdėstomas tolygiai per visą pameistrystės darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Jeigu darbo santykiai pasibaigia prieš pameistrystės darbo sutarties terminą, darbdavys neturi teisės reikalauti atlyginti mokymo išlaidų po darbo santykių pasibaigimo.
    7) be Darbo kodekse numatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, pameistrystės darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta prieš terminą pameistrio rašytiniu pareiškimu įspėjus darbdavį prieš penkias darbo dienas ir darbdavio iniciatyva – įspėjus pameistrį prieš dešimt darbo dienų.
    8) darbdavys privalo skirti mokymo programos vadovu kompetentingą savo darbuotoją, kuris vadovauja mokymo procesui, prižiūri, kaip atliekama darbo funkcija, pataria pameistriui ir jį konsultuoja.

  • Ar tinkamos išlaidos interneto svetainės palaikymui (pro rata), kai projekto veikloms vykdyti (informacijos sklaidai apie socialines ir kita reikalingas paslaugas - 10.1.2. remiama veikla) bus skiriamas puslapis po įstaigos esamos interneto svetainės vardu (pvz. www.nrda.lt/projektas)? Taip pat ir DU informacijos rinkimui, sisteminimui, talpinimui šiame puslapyje?

    Vytautas Strazdas06-03-2018

    Iš esmės tinkamos. Tik pastebėjimas dėl interneto svetainės pasvarstymui - ar tikslinei grupei tokia svetainė bus lengvai atpažįstama kaip galimas informacijos šaltinis apie socialines paslaugas.

  • Ar galima, pagal Aprašo 10.3.2.2. punktą, jaunam verslui pirkti ne tik įrangą ir įrengimus, bet ir medžiagas. Pvz. įmonė nori kurti produktą ir jai reikia pasigaminti prototipus, kurių pagrindu vėliau bus gaminamas gaminys. Ar galima šiam tikslui naudoti paramą?

    Vytautas Strazdas06-03-2018

    Aprašo 10.3.2.2. papunktyje nustatyta, kad remiamas verslo pradžiai reikalingų priemonių (t. y. patalpų, techninės, biuro ar kitos įrangos) suteikimas naudoti jauno verslo subjektams.
    Taigi medžiagų suteikimas jauno verslo subjektui pagal Aprašą negali būti remiamas.

  • Vykdant Aprašo 10.1.1. veiklą (socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms; sprendžiant alkoholio prevenciją ir kt.) rengėjai nusimatė išlaidas sportui (baseinui, sporto arenai su įvairiomis sporto šakomis). Ar galimos išlaidos abonementui? Kilo klausimas, kokiu būdu baseinui sumokėti už baseiną, sporto arenai - už salę, inventoriaus nuomą ir pan. Taip pat dėl kultūrinės veiklos: ar galima nusimatyti bilietų pirkimą į spektaklius?

    Vytautas Strazdas06-03-2018

    Pagal Aprašo 44 punkte pateikiamos lentelės 5.19 papunktį tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis yra laikomos projekto veikloms vykdyti reikalingų projekto personalo ir projekto veiklų dalyvių dalyvavimo renginiuose, užsiėmimuose išlaidos (t. y. bilietų į renginius, užsiėmimus; renginių, užsiėmimų dalyvio mokesčio išlaidas).
    Taigi bilietai į kultūros renginius, sporto sales pagal Aprašą gali būti finansuojami.
    Dėl abonemento manome, kad greičiausiai kiltų sunkumų pareiškėjui įrodant įgyvendinančiajai institucijai (VšĮ ESFAI), kad abonementas konkrečiu atveju tikrai bus efektyviausias lėšų panaudojimo būdas, nes neaišku, kiek kartų juo bus pasinaudota ir ar pasinaudos asmenys iš tikslinės grupes.

  • Projektinio pasiūlymo rengėjas vykdo 10.1. veiklą. Pareiškėjas NVO, bet 10.1.1. veiklą (sociakultūrines paslaugas) vykdys partneris - savivaldybės įstaiga (ne NVO). Ar gali ne NVO vykdyti 10.1.1. veiklą, planuoti išlaidas sporto inventoriui, komunalinėms išlaidoms (salei) pro rata principu. Panaši situacija yra ir su kitu projektiniu pasiūlymu, kai pareiškėjas – savivaldybės įstaiga, tačiau projektą vykdys kartu su partneriais – NVO. Bet 10.1.1. planuoja vykdyti ne NVO. Veikla bus vykdoma jų patalpose, nusimatė veiklai vykdyti išlaidas, užsiėmimus ves savanoriai – aukštųjų mokyklų studentai.

    Vytautas Strazdas06-03-2018

    1. PFSA nėra ribojimų savivaldybių įstaigoms vykdyti Aprašo 10.1.1 p. numatytas veiklas ir projekto lėšomis apmokėti šių paslaugų vykdymui reikalingos įrangos, trumpalaikio turto įsigijimo, nuomos, taip pat patalpų išlaikymo išlaidas.
    Aprašo 24.2 papunkčiu tik reikalaujama, kad projektų, kurie apima Aprašo 10.1.1 p. numatytas veiklas, pareiškėju ar partneriu būtų NVO.
    Žinoma, partnerystė projekte turi teikti naudą projektui.

    2. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams (šios rekomendacijos vadovaujantis Aprašo 38 p. taikomos pagal Aprašą finansuojamų projektų tinkamoms finansuoti išlaidoms nustatyti) nustatyta, kad:

    ,,38. Jeigu tik dalis patiriamų išlaidų yra susijusi su projektu, ši dalis privalo būti aiškiai ir argumentuotai nustatyta kaip faktinis dydis arba taikant pro rata (proporcingo išlaidų priskyrimo) principą. Norėdamas taikyti pro rata principą, pareiškėjas ar projekto vykdytojas arba partneris turi įgyvendinančiajai institucijai pateikti išlaidų pro rata metodiką ir nurodyti, kad netinkamų finansuoti išlaidų dalis bus apmokėta kitomis nei projektui skirto finansavimo lėšomis.
    Pavyzdžiui, projektui vykdyti naudojamų patalpų nusidėvėjimo sąnaudų ar nuomos išlaidų dalį rekomenduojama skaičiuoti nuo patalpų ploto (projektui vykdyti naudojamo ploto dalis nuo bendro patalpų ploto). Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į tai, kiek laiko patalpos naudojamos projekto reikmėms (pavyzdžiui, jei projekto vykdymo reikmėms patalpos naudojamos tik pusę darbo dienos, projektui galima priskirti tik ½ naudojamų patalpų nusidėvėjimo (nuomos) išlaidų).
    Jei darbui įgyvendinant projektą skiriama tik dalis darbo laiko pagal pagrindinę sutartį, tai darbo užmokesčio išlaidas rekomenduojama skaičiuoti proporcingai dirbtam laikui (darbuotojo darbo vykdant projektą laikas nuo bendro darbuotojo darbo laiko).“
    Su paminėtomis rekomendacijomis galima susipažinti:
    http://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-rekomendacijos-del-projektu-islaidu-atitikties-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-reikalavimams

Neradote atsakymo jums aktualiu klausimu? Klauskite.


 

 

Validacija

lt_LT
en_US